Skip navigation

Liejyklos g. 5, Šv. Ignoto g. 2

Pradedu seriją nedidelių straipsnelių apie dingusį Vilnių… Gal tiksliau Dingstantį… Taip nenumaldomai ir greitai, kad iki galo ir nesuprantu – ar tai tikra, kas tai leidžiama, ar taip gali būti?!

DĖMESIO! Svetainė persikėlė į naują vietą – mylimasvilnius.lt.

Grįžtant prie temos, pasakojimą pradėsiu nuo to, kaip pastatas Liejyklos ir Šv. Ignoto gatvių kampe atrodė ~30-40 dvidešimto amžiaus metus.

1. pav. Pastatas Vilniuje, Liejyklos g. 5 / Ignoto g.2

Taip aptariamas pastatas atrodė ~1930 m. Nuotrauka daryta nuo Liejyklos (tuomet Ulica Ludwisarska) gatvės vidurio. Antro aukšto balkone galime įžiūrėti užrašą “Ruch” (lenk.: “Judesys, judėjimas, vyksmas”). Tai Lenkijos geležinkeliečių draugijos pavadinimas. Tuo laikotarpiu ši bendrija turėjo knygynėlį buvusisį būtent šiame name. Knygynėlis taip pat prekiavo žurnalais ir laikraščiais apie ką byloja lenkiškas užrašas kiek žemiau ir dešiniau nuo užrašo “Ruch”.

2 pav. Šv. Ignoto gatvės vaizdas. Kairėje pusėje – buvęs “Ruch” knygyno pastatas (Šaltinis: miestai.net)

Šioje nuotraukoje matome Šv. Ignoto gatvę, paveiksluotą nuo Liejyklos gatvės. Nuotraukos kairėje – buvusęs “Ruch” draugijos knygyno pastatas. Jei teisingas nuotraukos datavimas, tuomet nuotrauka daryta jau Lietuvai atgavus Vilnių. Taigi, lenkų draugijos išsikėlimas – nestebina. Geriau įsižiūrėjus, ant namo sienos matomas lietuviškas Liejyklos gatvės pavadinimas, kas leidžia datuoti nuotrauką ne ankstesniais nei 1939 metais.

3 pav. Namas Liejyklos 5 / Šv. Ignoto 2 iki 2008 m. (Šaltinis: paveldas.vilnius.lt)

4 pav. Namo Liejyklos 5 / Šv. Ignoto 2 vidinis kiemas iki 2008 m. (Šaltinis: paveldas.vilnius.lt)

5 pav. Liejyklos ir Šv. Ignoto gatvių kampas. (Šaltinis: paveldas.vilnius.lt)

3 ir 4 paveikslėliuose galima pamatyti, kaip iki 2008 metų rudens atrodė Liejyklos ir Šv. Ignoto gatvių kampe stovėjęs namas ir jo vidinis kiemas. Šio straipsnelio autoriui teko garbė ne vieną dieną ir naktį praleisti viename iš butų, buvusių šiame pastate. Beje, 4 paveikslėlyje matomos žalios durys – įėjimas į minėtą butą.

6 pav. 2008 metų vasara/ruduo. Griaunamas pastatas (Šaltinis: miestai.net)

2008… Pastatas, greičiausiai, parduodamas “Artis” viešbučiui ir imamas griauti. Viešbutis “Artis”, iki tol, jau buvo išpirkęs (o gal išsinuomojęs) visą pastatų kompleksą Liejyklos/Totorių/Benediktinių/Šv. Ignoto kvartale ir juos “renovavęs”, “restauravęs” ir pritaikęs viešbučių veiklai. Kodėl prieš tai matyti žodžiai paimti į kabutes? – paklausite. Viskas labai paprastas. Dabar senamiesčio pastatų restauravimas paremtas vienu paprastu ir brutaliu principu – “Kiauto” arba “Kevalo” principu. Statybos (o gal tiksliau griovimo) darbų atlikėjai, išgriauna visą pastato vidų (grindis, perdangas ir pan.), palikdami tik išorines “renovuojamo” pastato sienas. Laikui bėgant pastato viduje sutveriamos naujos perdangos, naujos grindys, nauji koridoriai, laiptinės ir patalpos, mano giliu įsitikinimu, mažai panašios ar unikalumu prilygstančios buvusiams pastato viduj. Taigi, unikalus paliekamas tik pastato kevalas – fasadinės sienos. Tokių pavyzdžių Vilniuje yra ne vienas – senasis telegrafo pastatas Šventaragio ir L. Gucevičiaus gatvių kampe (būsimasis Kempinskio viešbutis), Visi pastatai aptariamame Liejyklos/Totorių/Benediktinių/Šv. Ignoto gatvių kvartale ir pan. Tiesa, ne visi šio kvartalo pastatai “renovuojami” tokiu principu! Šio įrašo pagrindinis herojus, namas Liejyklos g. 5 / Šv. Ignoto 2 “renovuojamas” iš pagrindų, t.y. jį visiškai nugriaunant ir atstatant (tikiu, kad plane pavartotas terminas “identiškai atstatant”). Nuoširdžiai? Man tai skamba juokingai… O gal net graudžiai… O jei visai tiksliu būti – taip graudu, kad net juokas ima…

Panašios statybos pavyzdys Vilniuje jau yra. Pačiame miesto centre, Katedros pašonėje. Pasekmės – Pilies kalno šlaitai slysta, Katedros sienos – skyla, naikinamas unikalus pirklio namas. Mano asmeninis šio pseudo-dabartinių valdovų pastato unikalumo vertinimas – 1/10. Tiesa, mano vertinimas labai kritiškas ir tiesmukas – žinoma, viskas turi dvi puses ir savo niuansus – tačiau šiek tiek ne vietoj. Šiam “didžiam” pastatui reiktų skirti atskirą įrašą. Gal vėliau.

Na, o pabaigai, dar nuotraukos iš nebeegzistuojančio pastato paskutinių gyvenimo dienų istorijos, be komentarų…



Šaltinis: miestai.net ir įrašo autoriaus asmeninė kolekcija

P.S. Įrašo nelaikau baigtu, nes ilgainiui būtinai patalpinsiu “atstatyto” pastato vaizdą. Primenu, kaip lengvai galima palyginti “renovuotų” senamiesčio pastatų būklę, su jų būkle iki “renovavimo” – naujųjų namų stoglagių skaičius yra atvirkščiai proporcingas senojo namo unikalumui.

DĖMESIO! Svetainė persikėlė į naują vietą – mylimasvilnius.lt.

Advertisements

2 Comments

  1. Mačiau neseniai, kaip atrodo toks ‘renovuojamas’ pastatas iš vidaus, kur autentiškas belikęs tik jo kiautas. Atrodo kraupiai, pertvaros, grindys, laiptai…..viskas vien šaltas betonas. Tai lyg žmogui išplėštų širdį ir sielą, ir liktų tik nebylus ir tuščias kūnas, kuris savo bedvasėmis akimis žvelgia į miesto gyvenimą :(

    • Jų Vilniuje, šitaip „renovuotų”, yra ne vienas ir ne du – buvusio Vilniaus telegrafo pastatas (kempinskis), buvęs Vilniaus savivaldybės pastatas (Gedimino 9) ir t.t.
      Mano aprašomu atveju labiausiai liūdna tai, kad pastatas buvo visiškai nugriautas ir pastatytas iš naujo. Iš silikatinių plytų.


Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: