Skip navigation

Jeigu istorija būtų mokoma, kaip priežasčių-pasekmių ryšys, tai būtų nors kokia nors prasmė ją mokytis.

Youtube.com – Nijolės Oželytės pasisakymas moksleiviams Sausio 13-osios proga

DĖMESIO! Svetainė persikėlė į naują vietą – mylimasvilnius.lt.

Reklama

2 Comments

  1. Labai labai seniai Nijolė istorijos mokėsi. Panašu, jog tebemano, kad mokoma taip pat. Politikas – kaip žurnalistas, plaka liežuviu 8h per dieną, 40h per savaitę, tad gal pykt labai ir nereikia. Bet erzina net ir tokiu atveju.

  2. Levas Nikolajevičius Tolstojus šią mintį iškėlė žymiau seniau:
    Žmogaus protui yra nesuvokiamas absoliutus judėjimo tolydumas. Bet kokio judėjimo dėsniai žmogui suprantami darosi tik tada, kada jis stebi sauvališkai paimtus šio judėjimo vienetus. Bet podraug iš šitokio tolydinio judėjimo dalinimo į netolydžius vienetus išplaukia didesnioji dalis žmogiškųjų paklydimų.
    Yra žinomas senovės graikų vadinamas sofizmas, pagal kurį Achilas niekuomet nepavysiąs priešaky einančio vėžlio, nors Achilas ir einąs dešimt kartų greičiau už vėžlį: kai tik Achilas nueisiąs ruožą, jį kiriantį nuo vėžlio, vėžlys nueisiąs pirma jo dešimtą dalį to ruožo; Achilas nueisiąs tą dešimtąją, vėžlys nueisiąs vieną šimtąją ir t.t. iki begalybės. Šis uždavinys senovės žmonėms atrodė neišsprendžiamas. Tokio manymo beprasmiškumas (kad Achilas niekuomet neprisivysiąs vėžlio) plaukė iš to tik, kad sauvališkai buvo prileisti netolydūs judėjimo vienetai, tuo tarpu Achilo ir vėžlio judėjimas vyko tolydžiai.
    Priimdami vis smulkesniusir smulkesnius judėjimo vienetus,mes tik artėjame prie klausimo išsprendimo, bet niekuomet jo nepasiekiame. Tiktai prileidę be galo mažą dydį ir kylančią iš jo geometrinę progresiją iki vienos dešimtosios ir paėmę šios geometrinės progresijos sumą, mes pasiekiame klausimo išsprendimą. Naujoji matematikos šaka, išmokusi meno operuoti be galo mažai dydžiais, ir kituose sudėtingesniuose judėjimo klausimuose dabar duoda atsakymus į tuos klausimus, kurie atrodė neišsprendžiami.
    Ši naujoji, senovės žmonėms nežinoma, matematikos šaka, kuri spręsdama judėjimo klausimus, prileidžia be galo mažus dydžius, tai yra tokius, prie kurių vėl atstatoma svarbiausia judėjimo sąlyga (absoliutus tolydumas), tuo pačiu atitaiso tą neišvengiamą klaidą, kurios žmogaus protas negali nedaryti, tyrinėdamas vietoj tolydaus judėjimo tik atskirus judėjimo
    vienetus.
    Tyrinėjant istorinio judėjimo dėsnius, darosi visiškai tas pat.
    Žmonijos judėjimas, išplaukdamas iš begalinės daugybės žmogiškųjų sauvalysčių, vyksta tolydžiai.
    Šio judėjimo dėsnių suvokimas yra istorijos tikslas. Bet norėdamas suvokti visų tų sauvalysčių tolydinio judėjimo dėsnius, žmogaus protas prileidžia sauvališkus, netolydžius vienetus. Pirmas istorijos metodas glūdi tame, kad sauvališkai paimta eilė tolydinių įvykių tyrinėjama skyrium nuo kitų, kai tuo tarpu nėra ir negali būti jokio įvykio pradžios, o visuomet vienas įvykis nuosekliai išplaukia iš kito. Antrasis metodas glūdi tame, kad pavienio žmogaus, valdovo, karvedžio veiksmai traktuojami kaip žmonių sauvalysčių suma, kai tuo tarpu žmogiškųjų sauvalysčių suma niekuomet nepasireiškia vieno istorinio asmens veikloje.
    Istorijos mokslas besivystydamas nuolat imasi tyrinėti vis mažesnius ir mažesnius vienetus ir tuo būdu stengiasi priartėti prie tiesos. Bet kad ir kokie smulkūs tie vienetai, kuriuos ima istorija, mes jaučiame, kad prileidimas vieneto, atskirto nuo kito, prileidimas kokio nors įvykio p r a d ž i o s ir prileidimas, kad visų žmonių sauvalystės pasireiškia vieno istorinio asmens veiksmuose, yra klaidingi patys savyje.
    Kiekviena istorijos išvada, be mažiausių pastangų iš kritikos pusės, subyra kaip dulkės, nieko nepalikdama po savęs, tik todėl, kad kritika pasirenka tyrinėjimo objektu didesnį ar mažesnį netolydų vienetą; tam ji visada turi teisę, nes paimtas istorinis vienetas visuomet yra sauvališkas.
    Tik prileidę stebėjimui be galo mažą vienetą – istorijos diferencialą, tai yra vienodus žmonių potraukius, ir išmokę integruoti (surasti šių begalinių mažybių sumą), mes galime tikėtis suvoksią istorijos dėsnius.

    XIX amžiaus pirmieji penkiolika metų rodo Europoje nepaprastą milijonų žmonių judėjimą. Žmonės meta savo įprastus darbus, veržiasi iš vienos pusės Europos į kitą, plėšia, žudo kits kitą, džiūgauja ir nusivilia, ir visa gyvenimo eiga keleriems metams keičiasi ir rodo sustipėjusį judėjimą, kuris iš pradžių eina kildamas, paskui silpnėdamas. – Kokia šito judėjimo priežastis arba kokiais dėsniais jis vyko? – klausia žmogaus protas.
    Istorikai, atsakydami į šį klausimą, dėsto mums kelių dešimčių žmonių veiksmus ir kalbas viename Paryžiaus pastate, vadindami šiuos veiksmus ir šias kalbas žodžiu revoliucija; paskui duoda smulkią Napoleono ir kai kurių pritariančių ir priešiškų jam asmenų biografiją, pasakoja apie šių asmenų įtaką viens kitam ir sako: štai kodėl įvyko šis judėjimas ir štai jo dėsniai.
    Bet žmogaus protas ne tik atsisako tuo tikėti, bet tiesiog tvirtina, kad toks aiškinimo būdas yra neteisingas, nes šitaip aiškinant silpnesnis reiškinys laikomas stipresniojo priežastimi. Žmonių sauvalysčių suma padarė ir revoliuciją, ir Napoleoną, ir tik šių sauvalysčių suma juos kentė ir sunaikino.
    “Bet kiekvienąsyk, kai būdavo užkariavimų, būdavo ir užkariautojų; kiekvienąsyk, kai vykdavo perversmai valstybėje, būdavo ir didžių žmonių“, – sako istorikai.Iš tikrųjų kiekvienąsyk, kai atsirasdavo užkariautojų, būdavo ir karų, atsako žmogaus protas; bet tai dar neįrodo, kad užkariautojai būdavo karų priežastis ir kad būtų galima susekti karo dėsnius asmeninėje vieno žmogaus veikloje. Kiekvienąsyk, kai aš, žiūrėdamas į savo laikrodį, matau, kad rodyklė prisislinkusi prie dešimt, aš girdžiu gretimoje cerkvėje skambinat mišių, bet nors ir kiekvienąsyk rodyklė užslenka ant dešimt valandų tuomet, kai pradeda skambinti mišių, aš neturiu teisės iš to daryti išvados, kad rodyklės padėtis yra varpų judėjimo priežastis.
    Kiekvienąsyk, kai matau garvežį judant, girdžiu švilpimą, matau, kaip atsivožia vožtuvai ir kaip sukasi ratai; bet iš to aš neturiu teisės daryti išvados, kad švilpimas ir ratų sukimasis yra garvežio judėjimo priežastis.
    Valstiečiai sako, jog vėlų pavasarį pučiąs žvarbus vėjas todėl, kad ąžuolo pumpurai sprogstą, ir tikrai kievieną pavasarį, sprogstant ąžuolams, pučia žvarbus vėjas. Bet nors man yra nežinoma, kodėl, sprogstant ąžuolui, pučia žvarbus vėjas, aš negaliu sutikti su valstiečiais, kad žvarbaus vėjo priežastis – tai ąžuolo pumpurų sprogimas, nes vėjo stiprumas nepareina nuo pumpurų. Aš matau tik sutapimą tų sąlygų, kurios esti kiekviename gyvenimo reiškinyje, ir matau, kad nors ir kiek ir kažin kaip rūpestingai stebėčiau laikrodžio rodyklę, garvežio vožtuvą ir ratus, ir ąžuolo pumpurą, aš nesužinosiu, kodėl skamba cerkvėje varpai, kodėl juda garvežys ir kodėl pavasarį pučia žvarbus vėjas. Tam tikslui aš turiu visiškai pakeisti savo stebėjimo požiūrį ir tyrinėti garų, varpo ir vėjo judėjimo dėsnius. Tą pat turi padaryti ir istorija. Ir mėginimai ta kryptimi jau padaryti.
    Tyrinėdami istorijos dėsnius, mes turime visiškai pakeisti stebėjimo objektą, palikti ramybėje carus, ministrus ir generolus, o tyrinėti vienodus, be galo mažus elementus, kurie vadovauja masėms. Niekas negali pasakyti, kiek leista žmogui pasiekti šituo keliu istorijos dėsnių supratim; bet aišku, kad tik šiuo keliu eidami tegalime sugauti istorinius dėsnius; šiame kelyje žmogaus protas dar nėra padėjęs nė milijoninės dalies tų pastangų, kurias padėjo istorikai, aprašinėdami įvairių valdovų, karvedžių bei ministrų darbus ir dėstydami savo sumetimus dėl šių darbų.
    Levas Nikolajevičius Tolstojus Karas ir taika; III knyga, Vaga, 1968; Trečioji dalis, I skyrius


Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: