Šiandien netikėtai aptikau vieną Juozapo Kamarausko piešinį, kurio nebuvau matęs. Tai 1892 m. jo darbas, kuriame pavaizduoti Vilniaus gynybinės sienos Marijos Magdalenos vartai. Gražu.
J. Kamarauskas. Marijos Magdalenos vartai Vilniuje. 1892 m.
Vartai buvęs šiandieninės L. Stuokos-Gucevičiaus g./Šventaragio g./Universiteto g. apylinkėse. J. Kamarauskas jais pertvėrė Universiteto (Vyskupų) gatvę. Daugmaž šitoj vietoj aš juos visada ir įsivaizdavau : ) Na, svarbiausia, kad šio piešinio nepamatytų šiandieniniai Vilniaus „atkūrėjai”, nes priims už gryną pinigą ir šią fantaziją atstatys…
P.S. Ir dar kiek pažaidžiau su nauju radiniu ČIA.
Mylimas Vilnius 
5 Comments
O, tik dabar pamačiau :) Super akvarėlė.
Visi Kamarausko darbai labai įdomūs, nes jie verčia mąstyti, ieškoti kritinių argumentų, o reiškia domėtis mūsų istorija. Gaila tik, kad jo darbūs tenka rankioti iš visur po vieną. Dėkoju svetainės autoriui už šią naujieną, anksčiau jos nebuvau matęs.
Na ir kas čia ką bando maustyti, žiūriu į šitą akvarelę ir niekaip nesusigaudau, kaip tai galėjo būti, nes paveikslo data, vaizdas, užrašai prieštarauja istorinei realybei. Kaip trispalvė atsirado čia net 26 metais į jai pačiai atsirandant, ir iš kur po velniais atsirado “Wiskupo gatwe“ lietuviško rašto draudimo metais ir kodėl “Vilnius“ su “V“, ne “W“ kaip tarkime “Wiskupo“. Paaiškinkite man.
Svarbiausia yra tai, kad tuo metu, 1892 m., jokių vartų šioje vietoje nebuvo. Visa tai yra tiesiog J. Kamarausko fantazija ir išmonė. Rekonstrukcija, kitaip tariant. Vėliavą aš matau, bet trispalvės joje neįžiūriu. „Vilnius” prie datos parašytas jau daugiau mažiau normine anti-lenkiška lietuvių kalba, o „Wyskupo gatwe” parašyta neva XVI a. lietuvių kalba su lenkiškomis raidėmis (kas ir buvo tuo metu naudojama, bet tikrai ne gatvių užrašuose.
Teko skaityti, kad jie dar Šlapiaisiais vadinti. Dėl to, kad drėgnoje vietoje buvo, greičiausiai. Paskui juos užrėmė rąstais ir nebenaudojo. Jeigu atmintis nešlubuoja, taip rašė Vladas Drėma “Dingęs Vilnius“ knygoje.