Skip navigation

Belandžiodamas kompiutery atradau nenaują, skenuotą medžiagą iš leidinio „Lietuvos spaudos fotografija 2009“. Pats laikas pasidalinti. Juo labiau žinau, kad daugeliui šie vaizdai tikrai įdomūs. Visos nuotraukos susijusios su Vilniaus krašto perėjimu Lietuvai 1939 m. spalį. Galima būtų paderinti su šia data, bet šį kartą tebūnie tai Kalėdinė dovana.

Pradžioje svarsčiau pateikti nuotraukas tokia seka, kokia jos pateikiamos leidinyje, bet po to pagalvojau, kad sugrupuosiu jas pagal vaizduojamus įvykius, vietas ir pagal leidinyje pateikiamą datavimą.

1939 m. spalio 28

Kaip visi puikiai žinome, kad 1939 m. spalio 10 d. susitarimu Lietuva iš Sovietų Sąjungos gavo Vilniaus kraštą. Prireikė 18 dienų žygiui į Vilnių pasiruošti. Ir štai akimirkos, kurios man asmeniškai nebuvo matytos (neskaitant to, kad radau jas jau prieš pora metų).

Nuotraukų autoriai – profesorius Steponas Kolupaila ir Lietuvos karo aviacijos štabo fotolaboratorijos vedėjas kapitonas Mečys Brazaitis. Beje, abu Lietuvoje žymūs savo spalvotąja fotografija.

Nuotraukų aprašai pateikiami taip, kaip radau juos leidinyje. Išskyrus vienos, kurios nepasižymėjau. Taigi, aprašai ir vaizduojami objektai nebūtinai atitinka mano nuomonę ir mano galva jie ne visada nusako įdomiausius nuotraukų aspektus. Visa tai bus pakomentuota.

S. Kolupaila. Pirmasis traukinys iš Kauno pakeliui į Vilnių. 1939 10 28

1. S. Kolupaila. Pirmasis traukinys iš Kauno pakeliui į Vilnių. 1939 10 28

1 nuotrauka. Pirmasis traukinys per devyniolika metų iš Kauno į Vilnių.

DĖMESIO! Svetainė persikėlė į naują vietą – mylimasvilnius.lt.

Straipsnio tęsinį rasite ČIA.

Reklama

16 Comments

  1. Nelabai tas Vilnius ir pasikeitė :)

    • Jei įdėmiai žiūrėti kiekvieną nuotrauką – rasi bent po vietą objektą, kuris pasikeitė arba prapuolė : )

  2. Labai geras straipsniukas, ačiū! O kaip ir kuo baigėsi elektrinės statybos? APK? Jokių reljefo pėdsakų apart takelio dabartinių Turniškių pusėje nesimato.

    • Taip, statybos baigėsi po iškart po karo. Pirmoji sovietinė okupacija dar ketino elektrinę statyti, antroji – nebe.
      Reljefo pėdsakus asmeniškai Tamstai parodysiu ; )

  3. Kept gali tylėt pusmetį, bet kai jau parašo, tai parašo. :) Puiku!!! :)
    “Jame užfiksuota grupelė studentų plėšiančių lenkiškus plakatus nuo skelbimų stulpo Veršyne (vakarinė Sereikiškių parko dalis, šalia Žemutinės pilies) ir juos deginančių (25 nuotrauka). Skelbimų likučiai lenkų kalba skelbia „RYSZARD [A]UBER / […]nia Miłosne“. Žodžiu, kažkas apie gražius jausmus ir meilę. Nenustebčiau, kad tai yra pirmasis Vilniaus (at?)lietuvinimo aktas ir tikrai manau, kad vėliava jau plevėsuoja.“ Hmm, gal vietiniai lenkų studentai prie laužo šildosi? Gi karo metas, “razrucha“, su šildymu ir maistu mieste prastai. Kodėl būtinai atlietuvinimo aktas? Ar tikrai nuotraukoje Lietuvos studentai? Šiaip pamąstymai.

    • Dėl studentų.
      Kaip galima rasti Nacionalinio muziejaus virtualioje parodoje, tądien (1939 10 29) Vilniuje vyko Vytauto Didžiojo universiteto studentų eitynės.
      VDU studentai
      Juostos per pečius dažniausiai reiškia, kad eisenoje dalyvaujantys studentai priklauso vienai ar kitai korporacijai. Taigi, priklauso ir kepurė. Panašu, kad lietuvių studentų korporantų kepurės buvusios „skystesnės“ (laisvesnės formos viršumi, palaidesnės) nei lenkų korporantų. Palyginimui lietuvių ir lenkų korporantai.
      Lietuvių studentai 1939 m.
      Lenkų studentai 1931 m.
      Straipsnio nuotraukoje matomi studentai plėšantys plakatus sugebėję kai kurias kepures užsidėti į šoną nukreipta viršutine dalimi. Lenkiškų aptemptų kepurių, panašu, taip neužsidėtum. Taigi tokia štai prielaida.

      Dabar dar vienas dalykas. Dėl spėjimo, kad vėliava jau iškelta. Toj pačioj LNM parodoje yra dar viena nuotrauka iš Veršyno jau po vėliavos pakėlimo ceremonijos.
      Lietuvos kariuomenės parado priėmimas
      Iš karto už vėliavos, antram plane, tas pats skelbimų stulpas. Dar su plakatais : ) Žinoma, yra tikimybė, kad pakabinti nauji. Bet abejoju tuo.

      Beje, ačiū už gražų žodį, Dadi. Su Šventėm! : )

      • Ir tave su praėjusiom šv. Kalėdom, kept! :)
        Aš nuotraukoje nelabai įžiūriu, kokios ten kepurės – lietuviškos ar lenkiškos (o ir šiaip jos IMHO mažai skiriasi), bet tavo versija logiškesnė – nelabai sušilsi prie laužo, kuriame popieriniai skelbimai dega. :)

      • Susidaro įspūdis, kad ant Gedo kalno ne Lietuvos vėliava buvo iškelta. Palygink šito posto paskutinę nuotrauką su 20-ta – nemanau, kad ryškinimo ypatumai turėtų tiek įtakos vidurinei spalvai. Tiesiog skirtingos vėliavos. Labiau panašu į http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/d/d5/Flag_of_Lithuania_Minor.svg/600px-Flag_of_Lithuania_Minor.svg.png

      • Jori,
        manau, kad vėliava yra mums įprasta trispalvė. Tiesiog paveiksluota prieš šviesą arba naudojant kokį nors foto filtrą ir atspalviai išsikreipė. Tos pačios dienos nuotraukoje matoma, kad vėliava „ta“.
        1939 m. spalis

  4. “16-17 kadrai. Įdomūs tuo, kad puikiai matosi, medžiais ir krūmais neapaugę šių kalvų šlaitai. Žymiai geriau atrodo. Dažnai susimąstau, kodėl Vilnius vadinamas (tiesa, gal tik pačių vilniečių) „žaliausia sostine Europoje“. Turbūt todėl, kad bet kokiems menkaverčiams krūmokšniams leidžiama augti bet kur ir bet kaip. O vėliau, tiems krūmokšniams įgavus storio, kalbama apie kažkokius jaunuolynus, kurių pjauti jau nevalia. Pasamprotavimai su savimi.“
    Janas Bulhakas rašė:
    “Vilnius išsidriekęs atviruose pirmykštės, gausiai apaugusios žemės plotuose, kurių, nežiūrint visų pastangų, nepajėgia sunaikinti municipaliteto tėvai. Visiškai išdegintas brandus pušynas Žvėryne, iškirstos ąžuolų giraitės prie Rasų, sunaikinti vertingi, menantys profesorių Jundzilą ir poetą Mickevičių topoliai, kasmet po nakties išnyksta kokia nors alėja ar medžių giraitė, bet Vilnius, iškęsdamas tą pamotės globą, žaliuoja, žydi kaip puiki sodyba ir šakų šnarėjimu bei sužėlusiu lauko keliuku džiugina praeivį. Jis neįkyri betoniniais, sutvarkytais šaligatviais ar slidžiu grindiniu, o leidžia kojomis paliesti žemę ir pailsėti švelnioje žolėje.“

    • Taip, žymieji Bułhako Vilniaus palyginimai su kaimu. Gražu. Bet čia reiktų pagalvoti apie vieną dalyką. Vaikystės vasaras praleidau kaime, netoli Šešupės, klaidžiodamas paupio miškais. Visada kildavo klausimas kodėl normaliai vaikščioti galima tik keliukais na ir dar kartais pušynais. O lapuočiuose, ne keliu, visiškai niekaip nepraeisi. Ir mano AA senelis man atsakė į šitą klausimą. Manau, kad Vilniaus apylinkėms šis paaiškinimas taip pat labai tinka. O gi todėl, kad anksčiau vykdavo ganiavos. Vaikų ganomos karvės išmindavo ir išėsdavo jaunus krūmus ir lapuočių brūzgynus. Likdavo tik tos žavios giraitės malonios pasivaikščiojimams, su senaisiais medžiais ir žaviom pievelėm pasivoliojimams. Ir man dabar aišku, kodėl senose atvirutėse su „Żelazna Chatka“ ar Jeruzalės Kalvarijomis ar kitomis Vilniaus apylinkėmis nesimato aukštos žolės, nepraeinamų krūmynų ir pan.

      Zelazna chatka

  5. dėl traukinių laukimo leidimo įvažiuoti į Vilnių prieš Panerių tunelį. Jūsų išvada įdomi, iš dalies teisinga ir tuo pačiu kažkiek klaidinga. Tas laukimas yra susijęs su tuometine geležinkelio eismo organizavimo saugumo sistema – raktu krivule. Kad išvengti traukinių susidūrimų, tarp dviejų stočių galėdavo būti tik vienas traukinys. Šiam reikalui užtikrinti iš specialaus pulto būdavo išimamas specialus raktas krivulė ir įteikiamas mašinistui, kuris jį veždavo į gretimą stotį ir ten perduodavo stoties budėtojui, kuris, šį raktą įstatydavo į savo stoties pultą, taip duodamas leidimą pirmosios stoties budėtojui atidaryti leidžiamą signalą sekančiam traukiniui. tokia buvo tuometinė elektromechaninė signalizacijos sistema. Ją, beje, galima pamatyti geležinkelio muziejuje. Tai yra Lentvario stotyje laukė, kol bus duotas leidimas įvažiuoti į Panerių stotį, Zawiesų į Lentvario ir t.t.

    Taigi traukinio laukimas, reišktų:
    a) jei būtų vienas kelias tarp Panerių ir Vilniaus, kad tarp Vilniaus ir Panerių yra kitas traukinys iš ar į Vilniaus stotį.
    b) kadangi matosi du keliai, todėl priešpriešinės eismo kryptis viena kitai netrukdo, reiškia prieš tai iš Panerių stoties į Vilniaus stotį buvo išleistas kitas traukinys(pvz važiuojantis iš Varšuvos), todėl Kauno traukinukas turėjo laukti, kol šis pasieks Vilniaus stotį.
    c) laukimui įtakos galėjo turėti ir traukinukas iš Kirtimų stoties, nes šios kryptis susijungia vienoje Vilniaus stoties pusėje.

    Mano manymu tiksliausias būtų “b“ variantas, nes būtent su Varšuvos kryptimi susiliejama Lentvario stotyje ir dėl iš ten važiavusio traukinio Kauniškiam teko visur stoviniuoti, o Kolupailai atsirado galimybė pafotografuoti

    • Ačiū, puikus kadras. Spėju, kad kalba eina apie 1938 m., kai buvo atnaujinti Lietuvos ir Lenkijos santykiai. Ir taipogi spėju, kad ištraukia ši yra iš žurnalo „Światowid“.

  6. “Traukinys įvažiuoja į Panerių tunelį“ (9 il.)
    Panašu, kad čia jis jau išvažiuoja iš jo, nes laukiant stovėjo dešinėje pusėje.


One Trackback/Pingback

  1. […] karyba RU K.Ciolkovskis apie epie žmonių elitos sukūrimą LT 1939ųjų žygio Vilniun nuotraukos RU Cerkvė-tvirtovė RU Vengrų kreatyviniai bolševikai LT Kaip savi spjaudo į savus RU Londono […]

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: