Kolega Ričardas užrodė gan juokingą žinutę iš savaitraščio „Garsas”, 1922 m. spalių 1 d.
Socialiai tinklai ir kontaktai
mylimasvilnius@gmail.com
Kolega Ričardas užrodė gan juokingą žinutę iš savaitraščio „Garsas”, 1922 m. spalių 1 d.
Aš didžiuojuos, kad esu lietuvis. Ir tuo pačiu noriu pridurti, kad būti lietuviu labai sunku… Tragiškai sunku…
Justinas Marcinkevičius (1930 03 10 – 2011 02 16)
Jeigu istorija būtų mokoma, kaip priežasčių-pasekmių ryšys, tai būtų nors kokia nors prasmė ją mokytis.
Youtube.com – Nijolės Oželytės pasisakymas moksleiviams Sausio 13-osios proga
Palemonas Dračiula. „Pasivaikščiojimai su Juozapu Pilsudskiu”. Naujasis Židinys-Aidai 2010 5-6 (233-234), p. 216
1927 m. rugsėjį pas Druskininkuose poilsiavusį Pilsudskį slapta atvyko Augustinas Voldemaras. Jie ilgai vaikštinėjo Nemuno pakrante, gėrė sūrutį, žaidė kėgliais ir ginčijosi, kam priklauso Čiurlionis. Po to susikivirčijo dėl Lietuvos sostinės. Visai įširdęs Voldemaras tėškė: „Te vilniečiai nesupyks, Kaunas – Lietuvos širdis“. Smarkiai užgavo Pilsudskio sielą šie žodžiai, todėl jis ir sumąstė po mirties savo širdį palikti Vilniuje. Kad kauniečiai neišpuiktų.
Tai štai kur šuo pakastas :)
Šiandien citata kiek kitokia :)
Ir turbūt iš jokios pasaulėžiūros gyvenimas nėra taip skaudžiai pasijuokęs, kaip iš liberalizmo. Pradėjęs visiškos laisvės skelbimu, jis baigė visuotiniu žmogaus pavergimu.
Antanas Maceina „Liberalizmo kelias į bolševizmą”, 1948 m.
Užrašas ant „Birutės” mineralinio vandens etiketės:
Legendinė „Vytauto” sesė
Mintis aiški, bet vis tiek manau, kad Birutė buvo Vytauto mama :)
Vavelyje yra palaidoti iškiliausi Lenkijos sūnūs – Adomas Mickevičius, […]
O aš šventai tikėjau, kad Mickevičius – Lietuvos sūnus…
stiklinis daugiaaukštis
kunigaikščiui Gediminui
jo sapną aiškina
Justinas Marcinkevičius
J. Kłos. Wilno. Przewodnik krajoznawczy. Wilno. 1929
Šiandienos citata skirta gerbiamam kolegai troy – patvirtinimas, kad Vilniuje stovėjęs medinis A. Mickevičiaus „paminklas”, buvo ateityje ketinto pastatyti ne medinio paminklo maketas.