Aikštė Kalvarijų-Žalgirio-Verkių g. sankryžoje. geoportal.lt
Sveiki. Po ilgos pertraukos šiek tiek vilnietiškų minčių. Šįvakar mįslė, kas prieškariu stovėjo šiandieninėje (ir tuometinėje) Kalvarijų ir Žalgirio gatvių sankryžoje? Visad maniau, kad nieko. Bet apie viską iš eilės. Read More »
Atminimo albumas
2012 m. rugpjūčio 21 d. gazeta.pl savo tinklapyje patalpino kelias iki tol nežinomo albumo nuotraukas. Albumas pateko į Lenkijos nacionalinio muziejaus Varšuvoje rinkinius. Teigiama, kad muziejui iš privataus asmens jį nupirko didžiausias Lenkijos bankas PKO Bank Polski.
Kas tai per albumas? Ogi Jano Bułhako 44-ių nežinomų nuotraukų rinkinys, skirtas iliustruoti Vilniaus miesto karinį 3-iojo korpuso vadovybės teritorinį tiriamąjį kalėjimą (lenk. Wojskowe Więzienie Śledcze Dowództwa Okręgu Korpusu N3 w Wilnie). Kitaip tariant, buvusiems Sluškų rūmams, kurie cariniu laikotarpiu buvo pritaikyti kariniam kalėjimui ir tokiu liko po Pirmojo Pasaulinio karo. Internete pateikiami tik 10 albumo puslapių (viso 13 neaukštos kokybės nuotraukų). Bet tai neblogai. Vaizdų naujumas žavi. Spėjama, kad albumas sukurtas kalėjimo vadovybės užsakymu.
J. Bułhak. Vilnius iš Šv. Kotrynos bažnyčios varpinės. 1912-1913
Jokiu Photoshopu nepasieksi to, ką sugebėdavo padaryti šis fotografijos genijus. Bet galima pamėginti padaryti tai, ko metras siekė, bet pilnos galimybės tam neturėjo.
Belandžiodamas kompiutery atradau nenaują, skenuotą medžiagą iš leidinio „Lietuvos spaudos fotografija 2009“. Pats laikas pasidalinti. Juo labiau žinau, kad daugeliui šie vaizdai tikrai įdomūs. Visos nuotraukos susijusios su Vilniaus krašto perėjimu Lietuvai 1939 m. spalį. Galima būtų paderinti su šia data, bet šį kartą tebūnie tai Kalėdinė dovana.
Internete aptikau įdomią nuotrauką. Fordą T, nupaveiksluotą prie St. Georges restorano ir viešbučio.
Ford T Vilniuje, prie St. Georges viešbučio. karta.org.pl
Nuotrauka skirta tik paviršutiniškai peržiūrai…
Janas Matejko. Carai Šuiskiai Varšuvos Seime.
Prieš gerą mėnesį užtikau gerb. Grumlino įrašą, o tiksliau citatą apie tai, kaip Jo Didenybei Abiejų Tautų Karaliui Žygimantui Vazai Rusijos caras Vasilijus IV priesaiką davė. Dėkoju Grumlinui už tokį atradimą ir prižadėjau sau, kad būtent šiandien, sukakus 400 metų nuo šio įdomaus įvykio, būtinai pakartosiu jo įrašą čia. Šį kartą su vertimu.
Car Rosji schylił się nisko do samej ziemi, tak że musiał prawą dłonią dotknąć podłogi, a następnie sam pocałował środek własnej dłoni. Następnie Wasyl IV złożył przysięgę i ukorzył się przed majestatem Rzeczypospolitej, uznał się za pokonanego i obiecał, że Rosja już nigdy więcej na Polskę nie napadnie. Dopiero po tej ceremonii król Polski Zygmunt III Waza podał klęczącemu przed nim rosyjskiemu carowi rękę do pocałowania…
Palemonas Dračiula. „Pasivaikščiojimai su Juozapu Pilsudskiu”. Naujasis Židinys-Aidai 2010 5-6 (233-234), p. 216
1927 m. rugsėjį pas Druskininkuose poilsiavusį Pilsudskį slapta atvyko Augustinas Voldemaras. Jie ilgai vaikštinėjo Nemuno pakrante, gėrė sūrutį, žaidė kėgliais ir ginčijosi, kam priklauso Čiurlionis. Po to susikivirčijo dėl Lietuvos sostinės. Visai įširdęs Voldemaras tėškė: „Te vilniečiai nesupyks, Kaunas – Lietuvos širdis“. Smarkiai užgavo Pilsudskio sielą šie žodžiai, todėl jis ir sumąstė po mirties savo širdį palikti Vilniuje. Kad kauniečiai neišpuiktų.
Tai štai kur šuo pakastas :)
Jau esu rašęs apie tinklapyje http://www.epaveldas.lt pasitaikančias nedideles klaideles (tarkim, čia ir čia) ir netikslumus. Šiandien dar apie vieną. Nieko asmeniško, tik pagalba :)
Mano minėtoji svetainė pateikia dar vieną Jano Bułhako nuotrauką su „Nežinomu lenkų karininku”. Štai jis.
Władysławas Belina-Prażmowskis – nežinomas Lenkijos karininkas
Kaip galima matyti…
Šiandien citata kiek kitokia :)
F. Ruszczyc. Jo didenybė karalius Vladislovas Jogaila
Kolegė Valentina neseniai parašė nedidelį pranešimą apie Nežinomo kareivio kapą Vilniaus Gedimino kalne. Kolegė vadina šį kapą „1863–1864 metų sukilėlių palaidojimu Pilies kalno šlaite”, kas irgi nėra klaidinga. Tuo pačiu prašo rašyti, jei ką žinome. Šiek tiek žinome, rašome :)
Vienintelį šaltinį internete skirtą būtent šiam kryžiui kažkada radau tik Vilniaus pilių rezervato tinklapyje. Ten rašoma:
Vilniaus visuomenė kreipėsi į architektą Antaną Vivulskį, kad jis suprojektuotų kryžių ant Zigmanto Sierakausko ir kitų 1863 metų sukilėlių kapo. Medinis kryžius, dekoruotas inkaro ir širdies simboliais, 1917 m. rugpjūčio 17 d. buvo pastatytas Pilies kalne. Tačiau jis buvo suniokotas ir atstatytas 1921 m. sausio 23 d., sukilimo metinių proga.
Taigi, čia paaiškėja, kad kryžiaus autorius yra Antanas Vivulskis, čia palaidotas minimas ir Zigmantas Sierakauskas. Jei gerai pamenu, tai pilnas šio kūrinio pavadinimas buvo „Sukilėlių ir Laisvės gynėjų kryžius”. Kryžius…
mylimasvilnius@gmail.com
Mylimas Vilnius 