Janas Bułhakas ir karinis Vilniaus kalėjimas

Atminimo albumas

2012 m. rugpjūčio 21 d. gazeta.pl savo tinklapyje patalpino kelias iki tol nežinomo albumo nuotraukas. Albumas pateko į Lenkijos nacionalinio muziejaus Varšuvoje rinkinius. Teigiama, kad muziejui iš privataus asmens jį nupirko didžiausias Lenkijos bankas PKO Bank Polski.

Kas tai per albumas? Ogi Jano Bułhako 44-ių nežinomų nuotraukų rinkinys, skirtas iliustruoti Vilniaus miesto karinį 3-iojo korpuso vadovybės teritorinį tiriamąjį kalėjimą (lenk. Wojskowe Więzienie Śledcze Dowództwa Okręgu Korpusu N3 w Wilnie). Kitaip tariant, buvusiems Sluškų rūmams, kurie cariniu laikotarpiu buvo pritaikyti kariniam kalėjimui ir tokiu liko po Pirmojo Pasaulinio karo. Internete pateikiami tik 10 albumo puslapių (viso 13 neaukštos kokybės nuotraukų). Bet tai neblogai. Vaizdų naujumas žavi. Spėjama, kad albumas sukurtas kalėjimo vadovybės užsakymu.

Bułhak. Photoshop

J. Bułhak. Vilnius iš Šv. Kotrynos bažnyčios varpinės. 1912-1913

Jokiu Photoshopu nepasieksi to, ką sugebėdavo padaryti šis fotografijos genijus. Bet galima pamėginti padaryti tai, ko metras siekė, bet pilnos galimybės tam neturėjo.

DĖMESIO! Svetainė persikėlė į naują vietą – mylimasvilnius.lt.

Straipsnio tęsinį rasite ČIA.

„Lietuvos spaudos fotografija 2009“. Papildyta

Belandžiodamas kompiutery atradau nenaują, skenuotą medžiagą iš leidinio „Lietuvos spaudos fotografija 2009“. Pats laikas pasidalinti. Juo labiau žinau, kad daugeliui šie vaizdai tikrai įdomūs. Visos nuotraukos susijusios su Vilniaus krašto perėjimu Lietuvai 1939 m. spalį. Galima būtų paderinti su šia data, bet šį kartą tebūnie tai Kalėdinė dovana.

Ford T Vilniuje

Internete aptikau įdomią nuotrauką. Fordą T, nupaveiksluotą prie St. Georges restorano ir viešbučio.

Ford T Vilniuje, prie St. Georges viešbučio. karta.org.pl

Nuotrauka skirta tik paviršutiniškai peržiūrai…

DĖMESIO! Svetainė persikėlė į naują vietą – mylimasvilnius.lt.

Straipsnio tęsinį rasite ČIA.

400 metų kaip Abiejų Tautų Karaliui caras prisiekė

Janas Matejko. Carai Šuiskiai Varšuvos Seime.

Prieš gerą mėnesį užtikau gerb. Grumlino įrašą, o tiksliau citatą apie tai, kaip Jo Didenybei Abiejų Tautų Karaliui Žygimantui Vazai Rusijos caras Vasilijus IV priesaiką davė. Dėkoju Grumlinui už tokį atradimą ir prižadėjau sau, kad būtent šiandien, sukakus 400 metų nuo šio įdomaus įvykio, būtinai pakartosiu jo įrašą čia. Šį kartą su vertimu.

Car Rosji schylił się nisko do samej ziemi, tak że musiał prawą dłonią dotknąć podłogi, a następnie sam pocałował środek własnej dłoni. Następnie Wasyl IV złożył przysięgę i ukorzył się przed majestatem Rzeczypospolitej, uznał się za pokonanego i obiecał, że Rosja już nigdy więcej na Polskę nie napadnie. Dopiero po tej ceremonii król Polski Zygmunt III Waza podał klęczącemu przed nim rosyjskiemu carowi rękę do pocałowania…

DĖMESIO! Svetainė persikėlė į naują vietą – mylimasvilnius.lt.

Straipsnio tęsinį rasite ČIA.

Dienos citata

Jeigu istorija būtų mokoma, kaip priežasčių-pasekmių ryšys, tai būtų nors kokia nors prasmė ją mokytis.

Youtube.com – Nijolės Oželytės pasisakymas moksleiviams Sausio 13-osios proga

DĖMESIO! Svetainė persikėlė į naują vietą – mylimasvilnius.lt.

Dienos citata

Palemonas Dračiula. „Pasivaikščiojimai su Juozapu Pilsudskiu”. Naujasis Židinys-Aidai 2010 5-6 (233-234), p. 216

1927 m. rugsėjį pas Druskininkuose poilsiavusį Pilsudskį slapta atvyko Augustinas Voldemaras. Jie ilgai vaikštinėjo Nemuno pakrante, gėrė sūrutį, žaidė kėgliais ir ginčijosi, kam priklauso Čiurlionis. Po to susikivirčijo dėl Lietuvos sostinės. Visai įširdęs Voldemaras tėškė: „Te vilniečiai nesupyks, Kaunas – Lietuvos širdis“. Smarkiai užgavo Pilsudskio sielą šie žodžiai, todėl jis ir sumąstė po mirties savo širdį palikti Vilniuje. Kad kauniečiai neišpuiktų.

Tai štai kur šuo pakastas :)

DĖMESIO! Svetainė persikėlė į naują vietą – mylimasvilnius.lt.

Dienos citata

Šiandien citata kiek kitokia :)

F. Ruszczyc. Jo didenybė karalius Vladislovas Jogaila

DĖMESIO! Svetainė persikėlė į naują vietą – mylimasvilnius.lt.

Dienos citata

Ir turbūt iš jokios pasaulėžiūros gyvenimas nėra taip skaudžiai pasijuokęs, kaip iš liberalizmo. Pradėjęs visiškos laisvės skelbimu, jis baigė visuotiniu žmogaus pavergimu.

Antanas Maceina „Liberalizmo kelias į bolševizmą”, 1948 m.

DĖMESIO! Svetainė persikėlė į naują vietą – mylimasvilnius.lt.

Laisvės gynėjų diena

Šį vakarą noriu visus Jus pasveikinti su gražia mūsų visų Laisvės pergale. Man tai didi diena.

Tiesa, labai gaila, kad šiandienos ir daugelio kitų mūsų valstybės švenčių metu, iš oficialių burnų (tiek pasisakančių, tiek renginio vedėjų) sveikinimai ir padėkos skiriamos išskirtinai lietuviams. Ir man labai dėl to gaila. Nes tikrai žinau, kad ne tik lietuviai tada budėjo ir kovojo, ir ne tik lietuviams reikia dėkoti už mūsų visų Laisvę.

Visi prie Aukščiausiosios tarybos. 1991 sausio 13 d.

O štai ir foto. Žinau, kad yra geresnių ir aiškesnių, bet ši – mintį perteiks. Čia ir ukrainiečiai, ir lenkai, ir gruzinai, ir lietuviai. O ir A. Sacharovas mus palaikė. Ir rusai. Ačiū jiems visiems!

Taigi, linkiu visiems išmokti dalintis tuo, ką visi kartu iškovojom.

P.S. Beje, šiandien per LRT rodytą koncertą prie Parlamento, ekrano viduryje, gražiai plaikstės baltarusių trispalvė. Ir vyrą su Ukrainos vėliavėle mačiau. Va, ir šiandien mes ne vieni :)

DĖMESIO! Svetainė persikėlė į naują vietą – mylimasvilnius.lt.