Skip navigation

Aušros Vartų Mergelės karūnavimo iškilmės 1927 m. liepos 9 d.

Aušros Vartų Dievo Motinos karūnavimo iškilmės 1927 m. liepos 9 d.

„Didžiulis įspūdis apėmė visus, kai kardinolas Kakowskis, dalyvaujant Lenkijos Respublikos prezidentui, maršalui Piłsudskiui, vyriausybės atstovams bei nesuskaičiuojamai gausybei tikinčiųjų, Vilniuje, ant Aušros Vartų Dievo Motinos paveikslo uždėjo karūną. Tai daugelio kartų išskirtinio religinio ir tautinio kulto esmė.“

DĖMESIO! Svetainė persikėlė į naują vietą – mylimasvilnius.lt.

Straipsnio tęsinį rasite ČIA.

Taip pavadintas straipsnis buvo išspausdintas 1938 m. rugsėjo 3 d. Krokuvos laikraštyje „Ilustrowany Kuryer Codzienny“, nr. 243. Pateikti jį nusprendžiau dėl vis dar aktualaus turinio, dėl papildomo istorinio permąstymo ir dėl neseniai knygynuose pasirodžiusios (nors internete senokai egzistuojančios) Stasio Ylos knygos „Komunizmas Lietuvoje“ (Aidai).[1]

Straipsnelio vertimas į lietuvių kalbą po originaliu tekstu.

„Ilustrowany Kuryer Codzienny“, 1938 m. rugsėjo 3 d. Nr. 243

„Ilustrowany Kuryer Codzienny“, 1938 m. rugsėjo 3 d. Nr. 243

„Kremlius siekia karo bet kokia kaina!“

Raudonųjų kurstytojų gauja jau veikia vidurio Europoje

Roma, rugsėjis…

DĖMESIO! Svetainė persikėlė į naują vietą – mylimasvilnius.lt.

Straipsnio tęsinį rasite ČIA.

Internete aptikau įdomią nuotrauką. Fordą T, nupaveiksluotą prie St. Georges restorano ir viešbučio.

Ford T Vilniuje

Ford T Vilniuje, prie St. Georges viešbučio. karta.org.pl

Nuotrauka skirta tik paviršutiniškai peržiūrai…

DĖMESIO! Svetainė persikėlė į naują vietą – mylimasvilnius.lt.

Straipsnio tęsinį rasite ČIA.

Precedentas.
Pasirodo, Mykolo Römerio pavardė oficialiai gali būti rašoma su lietuvių kalbos abėcėlėje neegzistuojančia raide Ő. Taip išeina, kad lietuvių kalbos komisija prieštarauja pati sau? Asmeniškai aš nebematau kliūčių kitoms ne lietuviškoms pavardėms oficialiai Lietuvoje egzistuoti jų tikrąja forma, kai turim tokį pavyzdį. Ką manote Jūs?

Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos teisės universiteto pavadinimo pakeitimo ir Mykolo Romerio universiteto statuto patvirtinimo” projekto PRIEDAS

P.S. Juokinga ir tai, kad universitetas vis tiek pasivadino forma, neegzistavusia gerb. Mykolui gyvam esant.

DĖMESIO! Svetainė persikėlė į naują vietą – mylimasvilnius.lt.

Matejko

Janas Matejko. Carai Šuiskiai Varšuvos Seime.

Prieš gerą mėnesį užtikau gerb. Grumlino įrašą, o tiksliau citatą apie tai, kaip Jo Didenybei Abiejų Tautų Karaliui Žygimantui Vazai Rusijos caras Vasilijus IV priesaiką davė. Dėkoju Grumlinui už tokį atradimą ir prižadėjau sau, kad būtent šiandien, sukakus 400 metų nuo šio įdomaus įvykio, būtinai pakartosiu jo įrašą čia. Šį kartą su vertimu.

Car Rosji schylił się nisko do samej ziemi, tak że musiał prawą dłonią dotknąć podłogi, a następnie sam pocałował środek własnej dłoni. Następnie Wasyl IV złożył przysięgę i ukorzył się przed majestatem Rzeczypospolitej, uznał się za pokonanego i obiecał, że Rosja już nigdy więcej na Polskę nie napadnie. Dopiero po tej ceremonii król Polski Zygmunt III Waza podał klęczącemu przed nim rosyjskiemu carowi rękę do pocałowania…

DĖMESIO! Svetainė persikėlė į naują vietą – mylimasvilnius.lt.

Straipsnio tęsinį rasite ČIA.

Visiems rekomenduoju šiandienos straipsnį delfi.lt. Džiugu, kad yra dar Lietuvoje išprususių žmonių kalbančių apie tai, ką daugelis jau pamiršo arba apskritai niekada nežinojo.

delfi.lt – A.Bumblauskas: Lietuvoje susiformavęs antilenkiškas ir prorusiškas patriotų naratyvas

DĖMESIO! Svetainė persikėlė į naują vietą – mylimasvilnius.lt.

Šiandien netikėtai aptikau vieną Juozapo Kamarausko piešinį, kurio nebuvau matęs. Tai 1892 m. jo darbas, kuriame pavaizduoti Vilniaus gynybinės sienos Marijos Magdalenos vartai. Gražu.

J. Kamarauskas. Marijos Magdalenos vartai Vilniuje. 1892 m.

Vartai buvęs šiandieninės L. Stuokos-Gucevičiaus g./Šventaragio g./Universiteto g. apylinkėse. J. Kamarauskas jais pertvėrė Universiteto (Vyskupų) gatvę. Daugmaž šitoj vietoj aš juos visada ir įsivaizdavau : ) Na, svarbiausia, kad šio piešinio nepamatytų šiandieniniai Vilniaus „atkūrėjai”, nes priims už gryną pinigą ir šią fantaziją atstatys…

P.S. Ir dar kiek pažaidžiau su nauju radiniu ČIA.

DĖMESIO! Svetainė persikėlė į naują vietą – mylimasvilnius.lt.

Kolega Ričardas užrodė gan juokingą žinutę iš savaitraščio „Garsas”, 1922 m. spalių 1 d.

Moniuszkos paminklas

DĖMESIO! Svetainė persikėlė į naują vietą – mylimasvilnius.lt.

Šiandien, atsiradus galimybei, pagaliau noriu pasidalinti vienu nedideliu pastebėjimu iš gausybės Vilniaus atvirukų.

Štai, vienas iš daugelio šiandienio Gedimino prospekto pradžios vaizdų. Nuotrauka daryta ~1910 m.

Šiandieninis Gedimono pr.

Šv. Jurgio prospekto pradžia. ~1910 m.

Lyg ir nieko ypatingo. Bet iš tiesų, šis kadras slepia savyje vieną ypatybę, su kuria nesu susidūręs jokiuose kituose minimo laikotarpio Vilniaus kadruose. Ši ypatybė…

DĖMESIO! Svetainė persikėlė į naują vietą – mylimasvilnius.lt.

Straipsnio tęsinį rasite ČIA.

Aš didžiuojuos, kad esu lietuvis. Ir tuo pačiu noriu pridurti, kad būti lietuviu labai sunku… Tragiškai sunku…

Justinas Marcinkevičius (1930 03 10 – 2011 02 16)

DĖMESIO! Svetainė persikėlė į naują vietą – mylimasvilnius.lt.